- šnarinėti
- šnarinė́ti, -ė́ja, -ė́jo 1. intr. Grž ieškinėti, landinėti, narinėti: Ko čia šnarinė́ji po visas kertes, bene ką pametei? Rnv. Šunys, nors ir labai išsiilgę medžioklės, jau visa valanda šnarinėjo tylėdami ir nieko negalėjo rasti sp. Medžioja [vilkas] naktimis ir stropiai šnarinėja, bene gaus kuomi nors prikimšti savo amžiais alkaną pilvą Blv. 2. tr. šniukštinėjant rankioti: Kiaulės subėgę po daržinę pabiras šnarinė́ja Grž. \ šnarinėti; apšnarinėti; pašnarinėti
Dictionary of the Lithuanian Language.
